jeigu dirbtinis intelektas nebeišgalvotų neegzistuojančių teisės aktų, jų numerių, punktų; suprastų teismų praktiką, gebėtų naršyti po viešuosius pirkimus…
Utopija?Kviečiame išbandyti – pasirinkite pavyzdį:
Jūsų situacijoje veikia dvi atskiros linijos: statybos teisė (ar gruntas apskritai supiltas teisėtai) ir civilinė teisė (grunto pašalinimas ir žalos atlyginimas). Jos eina lygiagrečiai ir nepakeičia viena kitos.
Grunto supylimas ties riba nėra „sklypo tvarkymas". Žemės įstatymo 21 str. 11 p. įpareigoja statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus, o 7 p. — vykdant ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Statybos įstatymo 27 str. 22 d. tiesiogiai draudžia statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas.
Teismai tai taiko griežtai. Klaipėdos apygardos teismas byloje e2A-113-796/2023 konstatavo, kad gruntui supilti ties sklypo riba reikia kaimyninio sklypo savininko sutikimo, ir įpareigojo gruntą pašalinti. Atsakovų siūlymą vietoj pašalinimo tik atitraukti gruntą 1 m nuo ribos teismas atmetė, nors į ieškovo sklypą patekusi dalis buvo nedidelė.
1. Užfiksuokite faktinę padėtį, kol ji nepasikeitė. Geodeziniai matavimai su altitudėmis abiejose pusėse ir nuotraukos per lietų. Tai svarbiausias žingsnis, ir daroma jis pirmas.
2. Kreipkitės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Jei Inspekcija nustato savavališką statybą, ji surašo savavališkos statybos aktą (Priežiūros įstatymo 14 str. 1 d.), per 5 darbo dienas informuoja Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją dėl įrašo registre (14 str. 1¹ d.), o per 10 darbo dienų pateikia privalomąjį nurodymą pašalinti padarinius (14 str. 2 d.). Nurodymo terminas — ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai, pratęsiamas vieną kartą 3 mėnesiams (14 str. 4 d.). Neįvykdžius, nurodymas perduodamas antstoliui (14 str. 7 d.).
3. Galite kreiptis į teismą ir patys, nelaukdami Inspekcijos. Priežiūros įstatymo 14 str. 11 d. tai leidžia asmenims, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos pažeidžiami. Svarbi detalė: teismas sprendime gali nurodyti, kad neįvykdžius sprendimo per terminą jūs turite teisę jį įvykdyti atsakovo lėšomis.
Priežiūros įstatymo 14 straipsnis keičiamas nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ir 2027 m. sausio 1 d., tačiau pakeitimai yra redakciniai bei susiję su registro pervadinimu — čia aprašytai tvarkai jie įtakos neturi.
4. Reikalaukite pašalinti pažeidimą pagal CK 4.98 str. — savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. CK 4.103 str. 1 d. papildo, kad savavališkai ar pažeidžiant teisės aktus pastatytu statiniu naudotis ar disponuoti draudžiama, o 2 d. suteikia teisę kreiptis į teismą.
5. Atskirai reikalaukite žalos atlyginimo pagal CK 6.263 str. Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje e2-2044-465/2023 draudikas regreso tvarka išsiieškojo žalą iš kaimyno, pakeitusio sklypo reljefą ir aukštį, nuo kurio sąnašos nuplovė žemiau esantį sklypą. Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 21 str. ir CK 6.263 str.; ieškinys tenkintas.
Tipinė atsakovo gynyba: vanduo teka natūraliai, iš kelių sklypų, o žemiau esantis savininkas pats turi imtis apsaugos priemonių. Ši gynyba veikia, jei neturite matavimų. Vilniaus regiono apylinkės teismo byloje e2-816-1203/2024 bylą nulėmė teismo ekspertizė su pamatuotomis altitudėmis, nustačiusi tikslią vandens tekėjimo kryptį ir plotą kvadratiniais metrais. Vien nuotraukų nepakanka.
Antra rizika — laikas. Byloje e2A-113-796/2023 atsakovai gynėsi tuo, kad ieškovas kreipėsi po daugiau nei 6 metų. Jūsų atveju supilta pernai, tad padėtis palanki, bet delsti neverta.
Tai ne teisinė konsultacija — konkretūs veiksmai priklauso nuo sklypo paskirties, teritorijų planavimo dokumentų ir tikslių matavimų.
CK 1.127 str. 1 d.: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ta teisė atsiranda nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Prieš ginčijantis dėl datų verta patikrinti kitą dalyką. Senaties eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, o ne taikant senatį. Tai konstatavo 3K-7-34/2011 (LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija, 2011-04-18) ir pakartojo 3K-3-362/2013 (LAT, 2013-06-21).
Praktinė pasekmė: byloje, kur ieškinys ir taip atmestinas iš esmės, ginčas dėl senaties pradžios gali būti nereikalingas.
Norma sieja senaties pradžią ne su pačiu teisės pažeidimu, o su asmens sužinojimu apie jį, nes ginti pažeistą teisę galima tik žinant, kad ji pažeista. Pažeidimo momentas ir sužinojimo diena gali nesutapti. Sužinojimo momentu laikoma diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeisti.
Tačiau prieš tai byloje turi būti nustatytas pats teisės pažeidimo momentas — objektyvusis atskaitos taškas, nuo kurio toliau vertinami subjektyvieji kriterijai. Iki pažeidimo senaties eiga apskritai prasidėti negali (3K-3-362/2013).
Naujausias išsamus išaiškinimas — e3K-3-18-1120/2025 (LAT, 2025-01-21).
Kai asmuo nurodo sužinojęs vėliau, teismas įvertina, ar jis sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Šią formuluotę suformulavo 3K-3-447/2008 (LAT, 2008-10-06).
Toje pačioje nutartyje nurodyti ir kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti:
3K-3-362/2013 prideda, kad sprendžiant, kada turėjo sužinoti apdairus asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, ir pabrėžia, kad turėjimo sužinoti momentas sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Asmens nerūpestingumu ar aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo.
Viešas registras savaime nereiškia žinojimo. Byloje 3K-7-34/2011 žemesni teismai senaties pradžią susiejo su tuo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys vieši, tad ieškovas negalįs teisintis nežinojęs. Išplėstinė kolegija su tuo nesutiko: ieškovas gyveno ginčo bute, o apie buto registraciją tėvo vardu sužinojo tik po tėvo mirties kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nebuvo.
Bet pareiga tikrinti reiškia. Byloje 3K-3-362/2013 ieškovas buvo Sodros skyrius, teisės aktais įpareigotas tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos išmokos. Pensijos dydžio teisingumo patikrinimą jis inicijavo praėjus keturiolikai metų. Teismas taikė objektyvųjį kriterijų: institucija, turinti pareigą tikrinti, negali remtis tuo, kad faktiškai nepatikrino.
Trečia iliustracija iš 3K-3-447/2008: sutartyje nustatytas įsipareigojimo įvykdymo terminas (2000-07-01) nebuvo pripažintas senaties pradžia. Ieškovas pagrindą suvokti, kad jo teisės pažeidžiamos, turėjo tik nutrūkus statybos darbams 2001 m. pavasarį.
Ieškovas įrodinėja sužinojimo datą. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti sužinojimo diena nustatoma pagal to asmens nurodymą, o savo teiginiams pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 str.: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus). Tai konstatuota 3K-3-362/2013.
Bet teismas neapsiriboja ieškovo paaiškinimu. Kai atsakovas ginasi senatimi, o ieškovas tvirtina sužinojęs vėliau, teismas privalo patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, rodančių priešingai, ir vertinti nurodytas aplinkybes pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.).
Žalos atlyginimo byloje. Ieškovas įrodo neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį. Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), ir jau atsakovas turi šią prezumpciją paneigti.
To paties straipsnio 3 dalis kaltę apibrėžia per tą patį matą kaip ir sužinojimo momentą: asmuo laikomas kaltu, jeigu nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Abiem klausimais taikomas tas pats elgesio standartas.
Atsakovo galimybės. Jei įrodymai yra pas ieškovą, atsakovas gali prašyti teismo juos išreikalauti (CPK 199 str.). Prašyme privaloma nurodyti tris dalykus: kokio įrodymo reikalaujama, kuo remiantis manoma, kad jį turi tas asmuo, ir kokias aplinkybes jis gali pagrįsti. Bendro pobūdžio prašymas netinka, o šia galimybe nepasinaudojus vėliau remtis apsunkintomis galimybėmis nepavyks (e3K-3-18-1120/2025).
Contra spoliatorem prezumpcija (3K-3-250-687/2017) taikoma tik tada, kai nustatoma, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl nuo asmens nepriklausančių aplinkybių. Vien įtarimo, kad pateikti ne visi dokumentai, nepakanka.
Teismas veikia ir savo iniciatyva. Šaliai pareikalavus taikyti senatį, teismas ex officio patikrina, ar terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių jį atnaujinti. Duomenis apie ieškovo aktyvumą teismas gali pasitikrinti LITEKO sistemoje (CPK 179 str. 3 d.), net jei šalis jų nepateikė. To paties straipsnio 1 dalis leidžia teismui pasiūlyti pateikti papildomų įrodymų.
Senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas — tai nuosekliai kartojama nuo 3K-3-447/2008 iki e3K-3-18-1120/2025. Kasacija tikrina tik tai, ar sprendimas pagrįstas ir motyvuotas. Visas darbas atliekamas pirmojoje instancijoje.
Byloje e3K-3-18-1120/2025 nemokumo administratorius visus bankrutuojančios kredito unijos dokumentus gavo 2018-01-22, o pretenziją atsakovams pateikė 2019-08-13. Atsakovai teigė, kad senatis prasidėjo gavus dokumentus, taigi ieškinys pavėluotas pusantrų metų.
Teismas su tuo nesutiko. Vertindamas, ar metai ir šeši mėnesiai nėra neprotingai ilgas laikas, atsižvelgė į tai, kad ginčo paskolų pertvarkymas vyko daugiau nei trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, o dokumentų apimtis didelė — vien vienos paskolos byla sudarė daugiau nei 2 000 lapų, kitos beveik 1 500. Senaties pradžia nustatyta 2019-08-13.
Atskirai atmesta prielaida, kad administratoriaus pareiga per šešis mėnesius patikrinti sandorius nustato senaties pradžią. Tai ne senaties terminas ir jis nekeičia skaičiavimo taisyklės.
Pareiškimas „sužinojau vėliau“ niekada nevertinamas atskirai — jis lyginamas su tuo, kada apie pažeidimą būtų sužinojęs apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo tokioje pačioje situacijoje. Ginčas laimimas ne teiginiu apie datą, o įrodymais, paaiškinančiais, kodėl anksčiau sužinoti objektyviai nebuvo įmanoma: pažeidimo pobūdžiu, jo nustatymo sudėtingumu, atsakovo veiksmais. Ir įrodinėjimo pareiga dėl sužinojimo datos pagal CPK 178 str. tenka pačiam ieškovui.
Senaties pradžios klausimas išsprendžia bylą dar iki ginčo esmės. Rankomis surinkti šią doktriną reikštų perskaityti kelias dešimtis kasacinių nutarčių ir atskirti, kurios formuluoja taisyklę, o kurios ją tik taiko. Čia grandinė nuo galiojančios normos iki naujausio išaiškinimo su nurodytais kriterijais surenkama vienu klausimu.
Teisės aktai: Civilinis kodeksas (1.127 str. 1 d.; 6.248 str. 1 ir 3 d.), Civilinio proceso kodeksas (178, 179, 185, 199 str.).
Kasacinė praktika: e3K-3-18-1120/2025 (LAT, 2025-01-21), 3K-7-34/2011 (LAT išplėstinė, 2011-04-18), 3K-3-362/2013 (LAT, 2013-06-21), 3K-3-447/2008 (LAT, 2008-10-06), 3K-3-250-687/2017 (LAT, 2017-06-06).
ĮBĮ 2 str. 8 d. reikalavo dviejų kumuliatyvių sąlygų: įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
JANĮ 2 str. 7 p. nustato dvi alternatyvias sąlygas: juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumui konstatuoti pakanka vienos.
Ši apibrėžtis nuo 2020-01-01 nepakito nė karto.
Praktinė pasekmė, kurią kasacinis teismas suformulavo tiesiogiai. Pagal ĮBĮ esminę reikšmę turėjo būtent pradelstų įsipareigojimų vertinimas. Pagal JANĮ tokio reikalavimo nebėra — kriterijus yra visų įsipareigojimų viršijimas turto vertės. Byloje e3K-3-40-381/2025 kolegija dėl to pripažino, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas pradelstų įsipareigojimų vertinimas buvo perteklinis, o sprendžiant dėl faktinio nemokumo momento pradelstų įsipareigojimų vertinimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė.
Tai reiškia, kad senų bylų argumentacija apie pradelstų skolų santykį su balansu po 2020-01-01 nebeveikia.
Iki 2020-01-01. ĮBĮ 8 str. 1 d. numatė langą: informuoti dalyvius, sušaukti susirinkimą per ne ilgiau kaip 40 dienų, ir tik jei dalyviai nesiėmė priemonių mokumui atkurti — per 5 dienas kreiptis į teismą.
Nuo 2020-01-01. JANĮ 6 straipsnis numatė pareigas tik jau tapus nemokiam: nedelsiant informuoti dalyvius, nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, ir per 5 darbo dienas inicijuoti procesą, jei nevykdomas susitarimas dėl pagalbos. Keturiasdešimties dienų buferio nebeliko, bet ir ankstyvųjų pareigų dar nebuvo.
Nuo 2021-07-15 (įstatymas Nr. XIV-450) atsirado antras, ankstesnis lygmuo: esant nemokumo tikimybei vadovas turi nedelsdamas informuoti dalyvius ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių bei didelio neatsargumo veiksmų, keliančių pavojų juridinio asmens gyvybingumui. Tuo pačiu įstatymu 2 straipsnyje atsirado sąvoka nemokumo tikimybė — padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius.
Vertinant vadovo veiksmus laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-07-14, ankstyvųjų pareigų dar nebuvo.
Įstatymas Nr. XIII-2861 taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ar tapusiems nemokiems dėl COVID-19 po 2020-03-16 paskelbto karantino. Jo 2 str. 1 d.: vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo.
Byloje e3K-3-40-381/2025 tai perkėlė pareigos atsiradimo momentą nuo 2020-04-30 iki 2020-09-16. Pirmosios instancijos teismas šio įstatymo neįvertino, apeliacinės instancijos teismas patikslino.
Karantino laikotarpiai: nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16, paskui nuo 2020-11-07 iki 2021-06-30.
ĮBĮ 8 str. 4 d. numatė žalos atlyginimą įmonei ir kreditoriams. JANĮ 13 str. 1 d. formuluoja plačiau — vadovas atlygina žalą, atsiradusią dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. 13 str. 2 d. leidžia teismui nuo 1 iki 5 metų apriboti teisę eiti vadovo pareigas.
JANĮ 13 straipsnis nuo 2020-01-01 nepakito nė karto.
Taip, ir tai pasakyta tiesiogiai. Byloje e3K-3-40-381/2025 (LAT, 2025-03-06) kolegija konstatavo, kad JANĮ 13 str. 1 d. nustatyta atsakomybė iš esmės atitinka anksčiau galiojusio ĮBĮ 8 str. 4 d. nustatytą vadovo atsakomybę dėl nepateikimo teismui pareiškimo ar pavėlavimo jį pateikti, todėl praktika, suformuota aiškinant ĮBĮ normas, išlieka aktuali taikant analogiškas JANĮ nuostatas.
Bet nemokumo momentui nustatyti taikytini JANĮ 2 str. 7 p. kriterijai. Doktrina perimta, matavimo įrankis — ne.
Kaltės forma — paprastas neatsargumas. Vadovo atsakomybė už pareigą laiku inicijuoti bankroto bylą yra specifinis deliktas, skirtingas nuo atsakomybės už fiduciarinių pareigų pažeidimą pagal CK 2.87 str. 7 d. Ten reikia nustatyti didelį neatsargumą arba tyčią. Čia — pakanka paprasto neatsargumo, nes pažeista imperatyvi įstatyme įtvirtinta pareiga.
Tai svarbiausia praktinė skirtis visame atsakyme: gynyba, veikianti bylose dėl žalingo verslo sprendimo, čia neveikia.
Būtina nustatyti sužinojimo momentą. Byloje turi būti nustatyta, kada vadovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tada galima spręsti, kas ir kada pažeidė pareigą. Šis momentas yra atskaitos taškas nuostoliams skaičiuoti.
Nemokumo priežastys nereikšmingos. Nepriklausomai nuo to, ar priežastys objektyvios, ar subjektyvios, pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka. Nereikšmingos ir vadovo pastangos, kad pareiškimą pateiktų kreditoriai.
Žalos dydis. Žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolos dydis vadovo valdymo laikotarpiu — nauji kreditorių reikalavimai ar padidėjusi ankstesnių dalis, atsiradę po pareigos atsiradimo momento. Ji gali būti lygi bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, gali būti nepatenkintų reikalavimų dalis, gali būti mažesnė. Civilinė atsakomybė nėra sankcija, todėl dydis nustatomas pagal faktines aplinkybes.
Nagrinėtoje byloje visi patvirtinti kreditorių reikalavimai buvo susidarę nuo 2021 m., t. y. jau po 2020-09-16, todėl žala pripažinta lygi visai patvirtintų reikalavimų sumai — 14 443,03 Eur.
Nuo 2027-01-01 (įstatymas Nr. XV-986, priimtas 2026-06-04) JANĮ 6 str. 2 d. 2 punktas papildomas: nesudarius susitarimo dėl pagalbos per 8 str. 3 d. nurodytą terminą arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, vadovas privalės nedelsdamas pateikti teismui pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Tas pats įstatymas numato pakeitimus ir nuo 2028-05-01.
Šiandien pakeitimas dar negalioja — 2026-06-13 įsigaliojusi redakcija 6 straipsnio nepakeitė.
Senos LAT nutartys dėl vadovo atsakomybės tebeveikia, ir tai patvirtinta tiesiogiai. Bet jų faktinė dalis, kur nemokumas nustatinėtas pagal pradelstų įsipareigojimų santykį su balansu, nebetaikytina. Vertinant 2020–2021 m. laikotarpį, būtina atskirai patikrinti COVID-19 išimtį ir tai, ar tuo metu ankstyvosios pareigos jau galiojo.
Teisės aktai: JANĮ (2 str. 7 p., 6 str., 13 str.; pakeitimai XIV-450 ir XV-986), ĮBĮ (2 str. 8 d. ir 8 str., 2018-12-01–2019-12-31 redakcija), Įstatymas Nr. XIII-2861.
Kasacinė praktika: pagrindinė — e3K-3-40-381/2025 (LAT, 2025-03-06). Joje cituojamos 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011, 3K-3-19/2012, 3K-3-321/2014, 3K-3-453/2014, 3K-3-170-219/2020, e3K-3-22-313/2024 ir e3K-3-300-611/2016 (Liteko paieška negrąžino, nuorodos nėra).
Tai ne teisinė konsultacija — vadovo rizika vertinama pagal konkrečios įmonės finansinius duomenis ir jų chronologiją.
Jūs matėte teisingai. Laimėtojo pasiūlymo bendra palyginamoji kaina yra −15 000,00 Eur be PVM (−18 150,00 Eur su PVM). Tai ne klaida: vieną poziciją įkainojus neigiamai, ji panaikina visą likusią pasiūlymo vertę.
Lentelėje — 50 įkainių pozicijų septyniuose skyriuose: nenuliu įkainotos 19, nuliu — 31.
| Poz. | Paslauga | Kiekis | Vienetas | Įkainis | Suma |
|---|---|---|---|---|---|
| 1.1.1 | Renginio planavimo konsultacinės | 100 | val. | 7 | 700,00 |
| 1.3.1 | Vyresniojo administracinio personalo (I zona) | 120 | val. | 200 | 24 000,00 |
| 1.3.2 | Jaunesniojo administracinio personalo (I zona) | 120 | val. | 7 | 840,00 |
| 1.3.3 | Pagalbinio personalo (I zona) | 150 | val. | 7 | 1 050,00 |
| 1.3.4 | Vyresniojo administracinio personalo (II zona) | 50 | val. | 7 | 350,00 |
| 1.3.5 | Jaunesniojo administracinio personalo (II zona) | 50 | val. | 7 | 350,00 |
| 1.3.6 | Pagalbinio personalo (II zona) | 70 | val. | 7 | 490,00 |
| 4.2.3 | Bevielis rankinis mikrofonas su radijo sistema | 53 | vnt./4 val. | 100 | 5 300,00 |
| 4.5.1 | Multimedija projektorius | 15 | vnt./parai | −6 400 | −96 000,00 |
| 4.6.3 | LED ekranas (64.1.3 p.) | 40 | m²/parai | 100 | 4 000,00 |
| 4.7.2 | Įgarsinimo komplektas (65.1.2 p.) | 20 | kW/parai | 1 500 | 30 000,00 |
| 4.8.2 | Apšvietimo komplektas (66.1.2 p.) | 13 | kW/parai | 400 | 5 200,00 |
| 4.9.2 | Tiesioginei transliacijai skirta kamera | 5 | vnt. | 1 400 | 7 000,00 |
| 5.1.2 | Scena (71.1.2 p.) | 1 | vnt./parai | 500 | 500,00 |
| 5.2.1 | Pakyla (72.1.1 p.) | 10 | m²/parai | 30 | 300,00 |
| 5.2.2 | Pakyla (72.1.2 p.) | 10 | m²/parai | 40 | 400,00 |
| 5.2.3 | Pakyla (72.1.3 p.) | 10 | m²/parai | 40 | 400,00 |
| 5.3.2 | Biotualetas (74.1.1 p.) | 2 | vnt./parai | 40 | 80,00 |
| 5.3.3 | Biotualetas (74.1.2 p.) | 1 | vnt./parai | 40 | 40,00 |
| Teigiamų pozicijų suma | 81 000,00 |
| Neigiama pozicija | −96 000,00 |
| Bendra palyginamoji kaina be PVM | −15 000,00 |
| PVM 21 % | −3 150,00 |
| Iš viso su PVM | −18 150,00 |
Aritmetika sutampa su dokumento suvestine iki cento. Nuliu įkainota 31 pozicija — renginio vedėjai, vietos nuoma, dekoravimas, sinchroninis vertimas, dauguma įgarsinimo ir apšvietimo komplektų, tiesioginė transliacija.
Vienas įkainis nulemia visą kainą. Projektoriaus pozicija −96 000 Eur, visos likusios kartu +81 000 Eur — ta viena eilutė yra 118 % visos teigiamos pasiūlymo vertės. Be jos pasiūlymas būtų 81 000 Eur ir konkuruotų įprastai.
Aukščiausias įkainis nukreiptas į tą zoną, kurioje vyks renginiai. Vyresniojo administracinio personalo valanda pirmoje geografinėje zonoje įkainota 200 Eur, o antroje zonoje tas pats darbas — 7 Eur. Skirtumas 28 kartai. Techninė specifikacija paaiškina, kodėl tai nėra atsitiktinumas.
Zonos apibrėžtos 29 punkte:
| Zona | Apibrėžimas |
|---|---|
| Pirma | Vilniaus miestas ir apylinkės, ne toliau nei 50 km nuo miesto centro |
| Antra | Kitos Lietuvos vietos |
Renginių vieta nurodyta terminų žodyne:
Renginių vieta — dauguma renginių preliminariai numatoma organizuoti Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, tačiau dalis jų gali vykti ir kitose reprezentacinėse Lietuvos vietose.
Valdovų rūmai yra Vilniuje, taigi pirmoje zonoje. Aukščiausias įkainis nustatytas ten, kur paslauga bus perkama, o simbolinis — ten, kur beveik nebus.
Vertinimo formulė to nepagauna. Ji abi zonas sveria beveik vienodai: pirmoje 120 valandų, antroje 50. Todėl 200 Eur pirmoje zonoje į palyginamąją kainą įneša 24 000 Eur, o jei tas pats įkainis būtų nurodytas antroje zonoje — tik 10 000 Eur. Vykdant sutartį proporcija bus visai kita.
Aukštas įkainis tik vienas. Jaunesniojo ir pagalbinio personalo valandos pirmoje zonoje įkainotos 7 Eur — tiek pat, kiek antroje. Iš šešių personalo pozicijų iš eilės išsiskiria viena.
Ta pati logika kitose grupėse. Iš keturių įgarsinimo komplektų įkainotas vienas (1 500 Eur), trys — nuliu. Iš trijų apšvietimo komplektų vienas (400 Eur), du nuliu. Iš trijų LED ekranų vienas (100 Eur), du nuliu. Įkainiai išdėstyti ne pagal sąnaudas, o pagal tai, kas bus faktiškai užsakoma.
Rizika perkeliama į vykdymą. Preliminarios apimtys orientacinės: jei projektorius realiai užsakomas rečiau, tiekėjas grąžins mažiau, nei „pažadėjo" vertinimo metu, o uždirbs iš 200 Eur valandos ir 1 500 Eur komplekto. Biudžetas lieka 1,3 mln. Eur.
Nulinės kainos naikina konkurenciją. 31 iš 50 pozicijų — nulis. Kasacinis teismas nurodė: kai pagrįstai tikimasi nulinių pasiūlymų, objektą verta įsigyti ne viešojo pirkimo būdu, nes pirkimo sutartis yra atlygintinas sandoris.
Neįprastai mažos kainos procedūra. VPĮ 57 str. įpareigoja reikalauti pagrįsti neįprastai mažą kainą (visais atvejais tokia, jei ≥30 % žemesnė už vidurkį); VPT išaiškino, kad pagrįsti galima prašyti ir tik atskirų įkainių. Kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2025-02-17 nutartyje e2A-137-790/2025 nurodė, kad žemą kainą siūlantis tiekėjas pats prisiima riziką, o jo tikslas gali būti konkurencingumas ar žinomumas, ne pelnas.
Kitų dalyvių pasiūlymai nematomi, todėl negalima pasakyti, ar neigiamas įkainis buvo lemiamas laimint — taikyti ir kokybės kriterijai. Nerasta duomenų apie pretenzijas ar teisminį ginčą dėl šio pirkimo. Skaičiai paimti iš OCR būdu nuskaityto PDF — prieš remiantis oficialiai verta atsiversti originalą.
Radau išaiškinimą, kuris aprašo iki 2024-05-01 galiojusią tvarką.
Kas pasikeitė įstatyme
Priežiūros įstatymo 14 straipsnis keistas įstatymu Nr. XIV-2414 (priimtas 2023-12-19), pakeitimai įsigaliojo 2024-05-01. Privalomojo nurodymo termino taisyklė perrašyta iš esmės.
| Iki 2024-05-01 | Nuo 2024-05-01 | |
|---|---|---|
| Terminas | 6 mėnesiai; trumpesnis tik išimtiniais atvejais, jeigu savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises | Ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai; konkretų terminą nustato Inspekcija |
| Kuo remiantis | Vienintelis kriterijus — trečiųjų asmenų teisių šiurkštus pažeidimas | Keturi kriterijai: savavališkos statybos mastas, galimi viešojo intereso pažeidimai, trečiųjų asmenų teisių užtikrinimas, galimybė įteisinti statybą |
| Pratęsimas | Esant svarbių priežasčių | Esant svarbių priežasčių ir jeigu pažeidimas nėra kartotinis |
Pokytis nėra redakcinis. Anksčiau šešių mėnesių terminas buvo taisyklė, o trumpesnis — siaura išimtis. Dabar Inspekcija kiekvienu atveju nustato terminą pagal keturis kriterijus, o šeši mėnesiai yra tik viršutinė riba. Atsirado ir naujas pratęsimo ribojimas kartotiniams pažeidimams.
Kas yra jūsų išaiškinime
Naujiena „Statytojo prievolė gavus nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius", paskelbta 2022-06-30, atnaujinta 2022-08-17, teigia:
privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Statybos inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu
Tai pažodinė senosios redakcijos formuluotė. Pratęsimo sąlygos aprašytos taip pat, be kartotinio pažeidimo išlygos.
Svarbu: paskelbimo metu išaiškinimas buvo tikslus. Jis paseno 2024-05-01 ir nuo tada nebuvo atnaujintas.
Kodėl tai svarbu
Skirtumas paliečia asmens teises. Skaitydamas šį išaiškinimą, statytojas mano, kad turi šešis mėnesius, o trumpesnis terminas galimas tik ypatingu atveju. Realiai Inspekcija terminą nustato iš karto, vertindama keturis kriterijus, ir jis gali būti gerokai trumpesnis.
Antra, asmuo, kuriam pažeidimas kartotinis, iš išaiškinimo nesupras, kad pratęsimo apskritai negaus.
Artėjantys pokyčiai
14 straipsnis keičiamas dar kartą nuo 2026-11-01 (įstatymas Nr. XV-1146). Ta pati 4 dalis papildoma nuostata, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas sustabdomas, jei fizinis asmuo miršta arba juridinis asmuo reorganizuojamas ar likviduojamas.
Nuo 2027-01-01 (Nr. XV-1070) 1¹, 6 ir 13 dalyse keičiasi registro pavadinimas — „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas" tampa „Nekilnojamojo turto registrų informacinės sistemos tvarkytoju".
Iki pirmojo iš jų liko mažiau nei du mėnesiai, tad išaiškinimą verta taisyti iš karto abiem redakcijoms.
Ką reikėtų patikrinti papildomai
Tas pats išaiškinimas nurodo Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką ir statybą leidžiančių dokumentų tvarką. Statybos įstatyme straipsniai taip pat pernumeruoti — statybą leidžiantys dokumentai iš 23 straipsnio perkelti į 27. Jei kituose išaiškinimuose yra nuorodų į 23 straipsnį šiuo klausimu, jos irgi pasenusios.
Pavasario sesija baigėsi 2026 m. liepos 14 d. — ji buvo pratęsta ir dirbta iki liepos vidurio. Paskutinę savaitę svarbiausias ekonomikos įvykis buvo liepos 8 d. Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdis, kuriame naujai patvirtintas ministras pirmininkas su ministrų komanda pristatė Vyriausybės programos ekonominę dalį.
Kaip bus matuojama pažanga
Komiteto pirmininkė uždavė pagrindinį klausimą: ar bus konkretūs rodikliai, kiek kasmet sumažėja administracinė našta.
Atsakymai išsiskyrė. Premjeras sakė, kad jam rodiklis bus greitis — per kiek dienų gaunamas statybos leidimas, susitvarko teritorijų planavimas, gaunamas reikiamos galios elektros įvadas. Nurodė, kad statybos leidimą derina nuo 10 iki 20 institucijų, ir jei įstaiga darbą realiai atlieka per penkias dienas, dešimties dienų terminą galima trumpinti.
Ekonomikos ir inovacijų ministras atsakė skaičiais: ministerija naštą skaičiuoja eurais. Remdamasis Letta ataskaita nurodė, kad ES mastu iki 2035 m. galima sutaupyti iki 800 mlrd. eurų, o Lietuvoje ministerijos plano priemonės galėtų duoti daugiau nei 5 proc. papildomo BVP kasmet — ir būtent administracinės naštos mažinimas duoda greičiausią postūmį.
Konkurencingumo skaičiai
| Rodiklis | Padėtis |
|---|---|
| MTEP finansavimas | apie 1 proc., ES vidurkis virš 2 proc., JAV virš 3 proc. |
| Produktyvumas | nesiekia 70 proc. ES vidurkio |
| Pramonės dalis BVP | per dešimtmetį susitraukė nuo 23 iki 18 proc. |
| Robotizacija pramonėje | trečia vieta nuo galo ES |
| Elektros kaina | 35, kartais 50 proc. brangesnė nei ES vidurkis |
| Nedarbas | apie 9 proc. |
| Pritrauktos investicijos | per pirmą 2026 m. pusmetį daugiau nei 700 mln. eurų |
| Investicijų dalis regionams | tikslas 30 proc., pasiekta 43 proc. |
Elektros kainos — dvi svarstomos schemos
Komiteto narė nurodė, kad Vokietija subsidijuoja elektros kainą iki 4 centų už kilovatvalandę, todėl Lietuvos pramonei sunku konkuruoti, ir kad komitetas nesutinka to spręsti per VIAP, nes kaštai išsidalytų visiems vartotojams.
Premjeras abejojo, ar Lietuva pakeltų vokišką mechanizmą. Ministras pasiūlė čekišką modelį: valstybė dabar padengia dalį sąskaitos, verslas grąžina, kai elektra atpigs. Argumentas — nuo 2028–2029 m. Lietuva visą elektrą pasigamins pati ir taps eksportuojančia valstybe.
Teritorijos ir LEZ
Trūksta sklypų, didesnių nei 25 hektarai, o daugiau nei pusė potencialių investuotojų yra iš gynybos ir saugumo pramonės. Rugsėjį žadamas skaitmenizuotas sklypų inventorizacijos įrankis, kitas žingsnis — pastatų inventorizacija.
Kauno LEZ teritoriją reikės atkurti, nes ją apribojo oro uosto ir greitkelio infrastruktūra; svarstoma teritorijas atstatyti kitose savivaldybėse. Visagine identifikuota 200 ha naujam LEZ, steigiami trys nauji pramonės parkai Plungėje, Telšiuose ir Utenoje. Kartu pripažinta, kad kai kurių esamų LEZ užpildytumas siekia tik 30 proc.
Atskirai paminėtas Kapčiamiestis — su Lenkija derinama bendra specialiosios paskirties ekonominė zona. Analogų Europoje nėra; artimiausias pavyzdys — Singapūro ir Malaizijos modelis.
Mokesčiai
Dėl dyzelino akcizo nurodyta, kad 30 Seimo narių registravę dalinio grąžinimo iniciatyvą, nes tranzitinis transportas kurą pilasi Lenkijoje. Premjeras atsakė atsargiai: pagal 2024 m. planą nuo 2027 m. sausio 1 d. akcizas augtų 10 centų už litrą, svarstoma augimą švelninti rengiant 2027 m. biudžetą.
Dėl reinvestuojamo pelno paskirtasis finansų ministras pasakė, kad mokesčių reformų revoliucijų nesvarsto, bet konkurencingumą didinančios priemonės ateityje svarstytinos.
Susisiekimas
E-tolingo sistema vadinsis Via Tol, testavimas lapkritį–gruodį, apmokestinimas nuo 2027 m. sausio 1 d. Iš sunkiasvorio transporto vežėjų susigrąžinta per 36 mln. eurų, jos nukreiptos į kelių fondą. Kelių priežiūrai pirmą kartą skirta per 130 mln. eurų. PPP būdu supakuoti per 100 tiltų ir viadukų bei trys aplinkeliai. Rudenį baigiama Vilnius–Klaipėda elektrifikacija. Rail Baltica Jonavos tilto rangovą teks keisti dėl italų įmonės finansinės padėties.
Balsavimas ir vienintelis nesutarimas
Komitetas pritarė Vyriausybės programai septyniais balsais už, du susilaikius. Vienas susilaikiusiųjų paaiškino motyvą: finansų ministras į klausimą dėl dalinio akcizo grąžinimo atsakė tik „ačiū už pasiūlymą", be komentaro, ir tai neatitinka to atvirumo standarto, kurio premjeras reikalauja iš savo kabineto.
Sesijos kontekstas
Uždarydama sesiją liepos 14 d. Seimo pirmininkė nurodė, kad darbų programoje buvo beveik 700 teisės aktų projektų, surengta apie 60 posėdžių, priimta apie 400 teisės aktų, iš jų beveik 300 įstatymų. Rudens sesijos pagrindiniu darbu įvardytas 2027 m. biudžetas ir pasirengimas pirmininkauti ES Tarybai, kur daugiau nei 50 proc. darbotvarkės bus skirta konkurencingumui.
Transkripcijos gautos automatiniu garso atpažinimu, todėl vardai, skaičiai ir formuluotės gali būti netikslūs — pažodiniam citavimui reikia tikrinti pirminį įrašą.
2026 m. komitetuose SADM atstovai davė septynis viešus įsipareigojimus. Trys iš jų — ne Socialinių reikalų ir darbo, o Europos reikalų ir Audito komitetuose.
| Įsipareigojimas | Kas ir kur | Terminas |
|---|---|---|
| Atlikti ex-post vertinimą: aktyvios darbo rinkos priemonių ir paslaugų poveikis asmenų su negalia užimtumui | Ministrė, 2026-02-11 Europos reikalų k. | iki 2026-10-30 |
| Įgyvendinti integruotą ilgalaikės priežiūros paslaugų modelį kartu su SAM | Ministrė, 2026-02-11 Europos reikalų k. | iki 2027 vidurio |
| Pasidomėti, ar savivaldybės teisėtai riboja socialinio būsto prieinamumą | Ministrė, 2026-02-11 Europos reikalų k. | be termino |
| Po ex-post vertinimo parengti Užimtumo įstatymo projektą | Darbo rinkos grupės vadovė, 2026-04-01 SRDK | projektas Seime 2027 m. |
| Papildyti socialinių paslaugų katalogą, apibrėžiant paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms | Viceministrė, 2026-04-08 SRDK | iki 2026 m. pabaigos |
| Papildyti socialinių paslaugų išvystymo normatyvus prevencinėmis paslaugomis | Socialinių paslaugų grupės vadovė, 2026-04-08 SRDK | 2026 m. |
| Patikslinti ligos ir motinystės išmokų nuostatus pagal dvi Valstybės kontrolės rekomendacijas | Viceministras, 2026-06-03 Audito k. ir 2026-06-26 SRDK | iki 2027-04-30 |
Trys detalės, kurias verta žinoti
Ex-post vertinimo laikotarpis — nuo 2023-01-01 iki 2026-06-30. Paklausta, kada projektas pasieks Seimą, darbo rinkos grupės vadovė atsakė: „preliminarus galėtų būti metų gale, bet šiaip mes su projektu planuojam atkeliaut kitą met". Komiteto narys bandė gauti pažadą dėl rudens sesijos — ministerija nesutiko.
Tame pačiame posėdyje nuskambėjo skaičius, kurio nėra kitur: nutrūkus subsidijoms atleisti 204 asmenys su negalia, 103 jau įsidarbinę.
2026-04-08 posėdyje SADM prisiėmė 19 priemonių pagal šešis Valstybės kontrolės audito rezultatus, suplanuotų 2026–2027 metams. Tame pačiame posėdyje Kultūros ministerija atsisakė numatyti pamatuojamas priemones dėl sumažinto finansavimo, o Švietimo ministerija atsisakė dalies rekomendacijų. Tai rodo, kad promptas veikia ir kaip palyginimo įrankis.
Pagrindinis aktas
Darbo kodekso 23, 26, 39, 40, 41, 42, 48, 51, 52, 65, 71, 79, 131, 140, 147, 148, 197, 217, 219 ir 226 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymas Nr. XV-969, priimtas 2026-05-21.
Įsigaliojimas trimis etapais: 23 str. 2 ir 3 dalys nuo 2026-05-26, pagrindinė dalis nuo 2026-06-07, o įstatymo 2 ir 17 straipsniai — tik nuo 2027-01-01. Tas pats 23 straipsnis turi dvi redakcijas, įsigaliojančias skirtingu metu.
Lydintieji įstatymai
Priimti tą pačią dieną, įsigalioję 2026-06-07:
Skubiausias atvejis
Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2026-05-18 įsakymas „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo" remiasi DK 48 straipsnio 1 dalimi.
Datos rodo problemą. Įsakymas priimtas gegužės 18 d., o DK 48 straipsnis pakeistas gegužės 21 d. Įsakymas įsigalioja liepos 1 d., jau po to, kai nauja straipsnio redakcija pradėjo galioti birželio 7 d. Aktas įsigaliojo remdamasis straipsniu, kurio redakcija tuo metu jau buvo kita.
Kiti galiojantys aktai, kuriuos liečia pakeitimai
Vyriausybės 2017-06-21 nutarimas Nr. 496 „Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo" — centrinis įgyvendinamasis aktas, jau turintis 32 redakcijas. Remiasi DK 79 straipsnio 6 dalimi dėl informacijos teikimo Valstybinei darbo inspekcijai.
SADM 2017-06-29 įsakymas dėl Darbo ginčų komisijos nuostatų ir darbo reglamento — remiasi DK 226 straipsnio 6 dalimi. Pakeisti 217, 219 ir 226 straipsniai, tad visas darbo ginčų blokas peržiūrėtinas.
SADM metinis įsakymas dėl delspinigių dydžio, prasidedantis žodžiais „Vadovaudamasi Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalimi". 147 straipsnis išdėstytas nauja redakcija.
Savivaldybių ir įstaigų vadovų konkursų nuostatai — remiasi DK 41 straipsnio 3 dalimi. Tarp jų sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl LNSS įstaigų vadovų konkursų.
Savivaldybių lygių galimybių politikos aprašai — remiasi DK 26 straipsnio 6 dalimi (Elektrėnai, Trakai, Šilalė ir kt.).
Įstaigų nuostatai ir reorganizavimo aktai — remiasi DK 51 straipsniu (Kauno r. biblioteka ir kultūros centrai, Aplinkos ministerijos įsakymas dėl fondo reorganizavimo).
Savivaldybių vidaus tvarkos taisyklės — remiasi DK 52 straipsnio 2 dalimi dėl nuotolinio darbo.
Kas jau sutvarkyta
SADM 2026-07-17 įsakymas „Dėl Informacijos apie darbuotojus rinkimo bei skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo" remiasi DK 23 straipsnio 3–11 dalimis ir 148 straipsnio 4–9 dalimis. Priimtas jau po XV-969, todėl atspindi naują redakciją.
Į sąrašą nepatenka trys Vyriausybės nutarimai, besiremiantys DK 147 straipsniu — dėl 24 valandų darbo laiko trukmės, dėl specialių pertraukų ir dėl sutrumpinto darbo laiko. Visų statusas NEGALIOJA.
2022 m. — pirmasis lūžis
Įstatymu Nr. XIV-1187 (priimtas 2022-06-28, įsigaliojo 2022-11-01) iš esmės perrašytas DK 30 straipsnis ir pakeistas 58 straipsnio 3 dalies 4 punktas.
Iki tol šiurkščiu pareigų pažeidimu buvo laikomas „priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas". Nuo 2022-11-01 — „smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą". Psichologinis smurtas tapo savarankišku atleidimo pagrindu.
Kartu 30 straipsnyje įvesta apibrėžtis, apimanti ir vienkartinį elgesį bei jo grėsmę, nustatytos šešios situacijos, kuriose draudžiama — įskaitant pertraukas, komandiruotes, darbdavio suteiktą būstą ir kelią į darbą — ir įvesta prevencijos politika darbdaviams, turintiems daugiau kaip 50 darbuotojų.
2025 m. — antrasis lūžis ir pernumeravimas
Įstatymu Nr. XIV-3034 (priimtas 2024-10-17, įsigaliojo 2025-01-01) įterpta nauja 30 straipsnio 4 dalis: būtinų priemonių aprašą tvirtina ir mokymų periodiškumą nustato vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.
Dėl to prevencijos politikos pareiga persikėlė iš 4 dalies į 5 dalį, o politikos atnaujinimas — į 6 dalį.
Kartu susiaurinta apibrėžtis. Anksčiau smurtu buvo laikomas „bet koks nepriimtinas elgesys", dabar — „bet koks nepriimtinas darbdavio ar kitų darbuotojų taikomas elgesys".
Įgyvendinimas institucijų aktais
Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2024-12-17 įsakymu Nr. EV-221 patvirtino aprašą, kurio reikalavo naujoji 4 dalis. Aktas priimtas laiku, prieš įstatymo įsigaliojimą.
Bet pačios VDI skelbiama medžiaga liko nesuderinta. Naujiena, atnaujinta 2024-08-23, prevencijos politikos pareigą tebepriskiria 30 straipsnio 4 daliai ir teigia, kad „Darbo kodeksas nenumato šių mokymų atlikimo dažnumo". Nuo 2025-01-01 abu teiginiai neteisingi.
2026 m. — grįžimas į Seimą ir politinis ginčas
2026 m. gegužę Vyriausybė pateikė Seimui TDO konvencijos Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje ratifikavimo projektą. Ministrė nurodė, kad atlikta atitikties analizė, dauguma nuostatų jau perkeltos, ir kad „įgyvendinant konvencijos nuostatas atlikti Darbo kodekso 30 straipsnio ir visos eilės straipsnių pakeitimai". Tai patvirtina, kad 2022 m. pakeitimai buvo išankstinis konvencijos įgyvendinimas.
2026-05-05, plenarinis posėdis. Po pateikimo balsavo 84, visi už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
2026-05-20, Užsienio reikalų komitetas. Pozicijos išsiskyrė. Viceministrė nurodė, kad konvenciją ratifikavusios 56 valstybės, iš jų 15 ES narių, ir kad tai svarbu rengiantis pirmininkauti ES Tarybai. Komiteto narys atsakė: „Reikia žiūrėt iš tikrųjų į valstybės interesą. Aš čia nematau jokio intereso ratifikuoti šitą." Balsavimas — šeši už, du susilaikė.
2026-06-04, plenarinis posėdis. Žmogaus teisių komitetas pritarė vienbalsiai, penki už. Diskusijoje trys Seimo nariai argumentavo, kad konvencijos apibrėžtyse lytis siejama ne tik su biologine, bet ir su socialine lytimi, ir kad tai įvestų Stambulo konvencijos sąvokas per kitas duris.
Kuo baigėsi
Ratifikavimo įstatymo Teisės aktų registre nėra. Iki pavasario sesijos pabaigos 2026-07-14 jis nepriimtas — projektas liko svarstymo stadijoje.
Grandinės kryptis per ketverius metus apsivertė. 2022 m. konvencijos nuostatos perkeltos į Darbo kodeksą be didesnio ginčo, o 2026 m., kai liko tik formalus ratifikavimas, kilo esminis politinis ginčas dėl to paties dokumento.
Teismų praktika
Kasacinės praktikos dėl naujosios 58 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcijos nėra — pakeitimas per jaunas.
Pirmosios instancijos teismai redakciją taiko pagal įvykių datą: byloje dėl 2021 m. birželio atleidimo remiamasi senąja formuluote, o byloje dėl 2025 m. rugpjūčio įvykių — naująja kartu su nauju 30 straipsniu.
LAT doktrina dėl DK 58 straipsnio galioja nepriklausomai nuo punkto: darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo faktą, bet ir tai, kad jis kvalifikuotinas kaip šiurkštus, o atleidimas turi būti proporcinga priemonė.
Paskutinė sutartis tarp šių šalių — S-350, sudaryta 2023-08-04. Per 22 mėn. ji buvo keista šešis kartus, vertė išaugo beveik dvigubai. Dėmesio verti trys dalykai — jie pažymėti žemiau.
S-350 · 2023-08-04 · 2 414 313 € su PVM (1 995 300 € be PVM)
Užsakovo atstovas: Ingrida Baltušytė, Administracijos direktorė
Rangovo atstovas: Vilmantas Guobys, UAB „Vilmstata“ direktorius
Techninis projektas: „Inžinerinių statinių, susisiekimo komunikacijų Kalnalaukio g. 41 ir g. 43, Širvintose, naujos statybos projektas“
Galutinė vertė: 4 612 906 € su PVM (+91,1 % per 22 mėn.)
| Pagrindas | Aprašymas | Vertė su PVM | % nuo pradinės |
|---|---|---|---|
| — | Pradinė S-350 vertė | 2 414 313 € | 100,00 % |
| VPĮ 89.1.3 | Nr. 1 papildomi darbai | +619 024 € | +25,64 % |
| VPĮ 89.1.3 | Nr. 2 papildomi darbai | +255 714 € | +10,59 % |
| VPĮ 89.1.3 | Nr. 3 grynas (po atsisakymo) | +90 174 € | +3,73 % |
| VPĮ 89.1.3 | Nr. 4 grunto stabilizavimas | +55 674 € | +2,31 % |
| VPĮ 89.1.2 | Nr. 6 trinkelės, teniso, skate, elektra (perskaičiuoti) | +1 197 061 € | +49,58 % |
| VPĮ 89.2 | Nr. 5 futbolo, padelio, universalios aikštelės | +350 896 € | +14,53 % |
| VPĮ 89.1.5 | Nr. 6 atsisakomi darbai (perskaičiuoti) | −369 951 € | −15,32 % |
| SUMA | Galutinė vertė | 4 612 906 € | 191,06 % (+91,06 %) |
Pradinė sutartis 2 414 313 € su 6 susitarimais pakelta iki 4 612 906 € — +91,06 % per 22 mėn. Pakeitimai pateisinami trimis skirtingais VPĮ 89 str. pagrindais, tačiau praktiškai sukurta situacija, kuriai išvengti kvietė pats įstatymo 50 % ribojimas.
Du svarbiausi raudonieji ženklai:
Konkurentas, ginčydamas susitarimų Nr. 5–6 galiojimą administracinėje arba civilinėje byloje, turi vidutinę–aukštą sėkmės tikimybę, jei remsis ESTT C-549/14 ir naujausia LAT praktika dėl pakeitimų agregavimo. Užsakovo ir Rangovo pozicija silpniausia būtent dėl naujų objektų įtraukimo — tai sunku paaiškinti „nenumatytomis aplinkybėmis“.
Visos citatos paimtos iš originalių elektroninių susitarimų PDF failų, identifikuojamų pagal MD5. Pirkimo Nr. 664916 · CVP IS skelbimas 2023-637539.
Darbo kodeksas priimtas 2016-09-14, įsigaliojo 2017-07-01. Nuo tada visas kodeksas turi 41 suvestinę redakciją, o 52 straipsnį keitė šeši atskiri įstatymai. Trys straipsnio dalys skiriasi nuo pirminio teksto.
Frazė „naudodamas informacines technologijas“ pakeista į „naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas“ — įstatymu Nr. XIV-1187 (2022-06-28). Redakcinis, bet plečia teledarbo sąvokos apimtį.
Ši dalis perrašyta iš esmės:
| Sąlyga | Kaip buvo (2016 m.) | Kaip yra dabar |
|---|---|---|
| Vaiko amžius | iki 3 metų | iki 8 metų |
| Vaikas su negalia | „neįgalų vaiką“ iki 18 m. | „vaiką su negalia“ iki 18 m. |
| Sveikatos pagrindas | nenumatytas | pridėtas: pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą — dėl sveikatos būklės, negalios arba būtinybės slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį |
| Garantuota apimtis | „ne mažiau kaip penktadalį darbo laiko normos“ | formuluotė panaikinta |
Buvo besąlyginė prievolė kartą per metus informuoti darbo tarybą. Dabar ji atsiranda tik pareikalavus darbo tarybai; jei tarybos nėra — informuojama darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga; darbo užmokesčio vidurkis teikiamas tik tada, kai pareigybių grupėje daugiau nei du darbuotojai.
| Įstatymas | Priimtas | TAR identifikatorius |
|---|---|---|
| Nr. XIII-413 | 2017-06-06 | 2017-10021 |
| Nr. XIII-2944 | 2020-05-21 | 2020-12135 |
| Nr. XIV-1187 | 2022-06-28 | 2022-15174 |
| Nr. XIV-1189 | 2022-06-28 | 2022-15178 |
| Nr. XIV-2704 | 2024-06-13 | 2024-11228 |
| Nr. XV-969 | 2026-05-21 | 2026-08785 |
Šablonuose likusi „vaiko iki trejų metų“ sąlyga yra pasenusi nuo 2022 m., o pareiga garantuoti penktadalį darbo laiko normos apskritai išbraukta. Naujausias pakeitimas — 2026-05-21, t. y. jaunesnis nei trys mėnesiai.
Rankiniu būdu tai reiškia atsiversti 41 redakciją ir lyginti straipsnio tekstą po vieną. Čia — vienas klausimas, o kiekvienas pakeitimas grąžinamas su savo akto numeriu, kurį galima iškart atsiversti pilnu tekstu.
Visa linija remiasi CK 2.87 str. 7 d. Toliau — penkios LAT nutartys, surikiuotos nuo pamatinės iki taikomųjų.
| Byla | Data | Kolegija | Ką įtvirtina |
|---|---|---|---|
| 3K-7-177-701/2017 | 2017-10-16 | Išplėstinė, 7 teisėjai | Ieškinys gali būti reiškiamas trimis skirtingais pagrindais — dėl įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir dėl netinkamo verslo sprendimo. Nuo pagrindo priklauso įrodinėjimo apimtis: už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai, o už imperatyvių normų pažeidimą — ir esant paprastam neatsargumui. |
| 3K-3-326-1075/2018 | 2018-09-21 | 3 teisėjai | Vadovo atsakomybė už bendrovės neatsiskaitymą su darbuotojais ir valstybe galima nebent kaip atsakomybė už fiduciarinių pareigų nevykdymą — ne vien dėl to, kad prievolės liko neįvykdytos. |
| e3K-3-309-403/2019 | 2019-10-24 | 3 teisėjai | Taiko taisyklę, kad faktinio vadovo buvimas nepašalina de jure vadovo atsakomybės — abu saistomi valdymo organo narių pareigų (perimta iš 3K-3-4-313/2018). |
| 3K-3-130/2011 | 2011-03-25 | 3 teisėjai | Fiduciariniai santykiai atsiranda nuo tapimo vadovu momento. Pareigos vykdymas vertinamas pagal objektyvų rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio matą. |
| 3K-3-290/2013 | 2013-05-17 | 3 teisėjai | Įmonei veikiant įprastai, fiduciarinių pareigų kreditoriams nėra. Būklei prastėjant, kreditorių interesai ima vyrauti, o vadovo atsakomybė yra subsidiari (CK 6.245 str. 5 d.). Doktrina suformuluota 3K-3-19/2012, čia — pritaikyta. |
Visos penkios nutartys grįžta į išplėstinės kolegijos 3K-7-266/2006 (2006-05-25), kurioje suformuluotas rūpestingo vadovo elgesio standartas. Norint suprasti, iš kur ateina argumentas, pradėti verta nuo jos.
Ieškinio pagrindą reikia pasirinkti sąmoningai. Rėmimasis fiduciarinėmis pareigomis uždeda pareigą įrodyti didelį neatsargumą arba tyčią — daug sunkiau nei rėmimasis konkrečia imperatyvia norma, kur pakanka paprasto neatsargumo.
Rezultatai rikiuojami pagal teismo instanciją, todėl kasacinė praktika iškyla į viršų, o žemesnių instancijų bylos nepradingsta. Paieška pagal prasmę randa ir tas nutartis, kuriose jūsų vartojami terminai apskritai neskamba — o būtent jose dažnai ir yra doktrinos šaknis.
Kai mokesčių administratoriui kyla pagrįstų įtarimų dėl apskaitos dokumentuose užfiksuotų ūkinių operacijų tikrojo turinio, tikrąjį turinį privalo įrodyti pats mokesčių mokėtojas, siekiantis išlaidas pripažinti sąnaudomis. Komisija remiasi LVAT byla Nr. A-602-1718/2013 ir PMĮ 11 str. 4 d., kuri traktuojama ne kaip formalumas, o kaip materialinės teisės norma.MGK 2015-12-23 sprendimas Nr. S-255 (7-252/2015)
Argumentas „jei operacijos neįvyko, tai ir pajamų nepripažinkite“ atmestas kaip nepagrįstas teisės normomis: išlaidoms pripažinti keliami dokumentiniai reikalavimai, kurių pajamoms nekeliama.MGK 2015-12-23 Nr. S-255 (7-252/2015)
Nustačius, kad sandoriai realiai neįvyko, teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota, ir atskaitos ribojimas nebesiejamas su mokėtojo sąžiningumo vertinimu. Atsisakymo pagrindai (LVAT išplėstinė kolegija A-602-705/2013): sandoriai sudaryti piktnaudžiaujant; paties asmens sukčiavimas; arba asmuo žinojo ar turėjo žinoti dalyvaujantis grandine susijusiame sukčiavime.MGK 2020-08-14 Nr. S-146 (7-122/2020)
Įstatymai neįpareigoja rinktis valstybės biudžetui naudingiausio veiklos ar finansavimo būdo. Naudojimasis mokestine lengvata pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą.MGK 2017-08-21 Nr. S-183 (7-130/2017)
Ginčas laimimas ne dokumentais, o operacijos realumo įrodymais — ir juos rinkti privalote jūs. Bylos ašis persikelia į tai, ar galite parodyti prekių judėjimą, sandėliavimą, transportą ir vykdytojų paaiškinimus, o ne į PVM sąskaitos faktūros rekvizitus.
Šie sprendimai gyvena kaip pavieniai PDF failai institucijos svetainėje. Tas pats šaltinių rinkinys apima VMI, VPT, VDI, VTPSI ir VVTAT — praktiką, kuri realiai lemia bylos baigtį dar iki teismo.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Sutartys, neįskaitant pakeitimų įrašų | 895 |
| Bendra jų vertė | 2 751 959 686 € |
| Visi įrašai registre (su pakeitimais) | 1 669 |
Metodinė pastaba. Skirtumas tarp 895 ir 1 669 nėra klaida — jį sudaro sutarčių pakeitimai, kurie registre skelbiami atskirais įrašais su perskaičiuota visa sutarties verte. Sudėjus juos į vieną sumą, gautumėte 19,6 mlrd. €, t. y. tą pačią sutartį suskaičiuotą po kelis kartus. Būtent šis skirtumas ir yra vieta, kur verta žiūrėti: jis rodo, kiek kartų sutartys buvo keistos.
Rail Baltica, geležinkelio sankasos statyba ruože Ramygala–Berčiūnai (24,43 km). Užsakovas AB „LTG Infra“, sutartis SI-340/2025, sudaryta 2025-10-16, vertė 248 888 888 €. Per aštuonis mėnesius registre atsirado bent trys jos pakeitimo įrašai.
Magistralinio kelio A5 ruožo rekonstravimas (sutartis S-511, užsakovas AB „Via Lietuva“). Registre šiai vienai sutarčiai yra 49 pakeitimo įrašai, ir kiekvienas fiksuoja perskaičiuotą visą sutarties vertę:
| Įrašas | Sudarymo data | Sutarties vertė |
|---|---|---|
| Ankstyviausias matomas | 2025-09-18 | 187 187 187 € |
| Tarpinis | 2026-01-21 | 204 552 230 € |
| Tarpinis | 2026-05-19 | 205 636 860 € |
| Naujausias | 2026-08-06 | 205 756 751 € |
Nuo ankstyviausio iki naujausio įrašo vertė paaugo 18,57 mln. € (+9,9 %), daugiausia — vienu šuoliu tarp 2025 m. gruodžio ir 2026 m. sausio.
Liteko duomenyse rasti 127 dokumentai, kuriuose bendrovė minima kartu su viešuoju pirkimu. Tarp naujausių:
Privačių interesų registre 49 asmenys savo deklaracijose nurodė ryšį su bendrove. Jie skyla į dvi grupes:
Antroji grupė yra ta, kurią verta tikrinti: jeigu deklaruojantis asmuo dirba institucijoje, kuri iš šios bendrovės perka, deklaracija ir sutarčių sąrašas susikerta.
Kiekvienas iš šių trijų atsakymų atskirai yra pusvalandžio darbas skirtingoje sistemoje. Kartu jie sudėti per vieną užklausą — ir tik sudėti jie rodo ryšį, kurio nei viena sistema atskirai neparodo.
Viešųjų pirkimų įstatymas Nr. I-1491 priimtas 1996-08-13, įsigaliojo 1997-01-01 ir galioja iki šiol. Per 29 metus jis niekada nebuvo priimtas iš naujo — vietoj to perrašinėtas.
| Ryšio tipas | Kiek | Ką reiškia |
|---|---|---|
| Suvestinės redakcijos | 64 | Tiek kartų įstatymo tekstas buvo perrašytas nuo 1997 m. |
| Keičiantys aktai | 66 | Atskiri Seimo priimti pakeitimo įstatymai |
| Taikymo dokumentai | 19 | Aktai, nustatantys, kaip įstatymas taikomas |
| Susiję dokumentai | 1 756 | Poįstatyminiai aktai, tvarkos, įsakymai, kurie remiasi šiuo įstatymu |
Vidutiniškai — daugiau nei du keitimai per metus nepertraukiamai nuo 1997 m.
| Aktas | Priimtas | Apimtis |
|---|---|---|
| Nr. XIV-545 | 2021-09-30 | Keičia 23 VPĮ straipsnius ir papildo 82¹ straipsniu |
| Nr. XIV-1670 | 2022-12-13 | Keičia ne patį VPĮ, o jį keitusį įstatymą XIV-545 |
| Nr. XIV-2750 | 2024-06-13 | 45 straipsnis |
| Nr. XIV-687 | 2021-11-23 | 2, 22 ir 46 straipsniai |
XIV-545 ir XIV-1670 pora rodo, kur dingsta pokyčiai: XIV-1670 keičia ne VPĮ straipsnius, o patį pakeitimo įstatymą. Sekant vien galiojančio VPĮ teksto redakcijas, toks žingsnis nematomas, nors būtent tokiose nuostatose paprastai ir sprendžiasi, nuo kada bei kam naujoji tvarka taikoma.
1 756 susiję dokumentai reiškia, kad vienas straipsnio pakeitimas gali paliesti šimtus poįstatyminių tvarkų. Kiekvienas ryšys grąžinamas su akto numeriu, tad galima iškart pasitikrinti, kurios tvarkos taps nesuderintos.
Fizinių asmenų nekomercinis nekilnojamasis turtas apmokestintas 2011 m. rudenį, kai riba prasidėjo nuo 1 mln. litų. 2018 m. riba sumažinta iki 150 000 €. Posėdyje atkreiptas dėmesys į susidariusią priešpriešą: turto vertė rinkoje auga, o neapmokestinamas dydis mažėja.2023-10-26, Seimo rytinis posėdis Nr. 312
Pasisakyta, kad mokestis turėtų būti visuotinis ir be išimčių — nes išimtys užprogramuoja piktnaudžiavimą; o tarifai turėtų būti pakankami, kad administravimas nekainuotų brangiau nei surenkama.2023-08-30, Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetų klausymai
Skaitant datas. 2023 m. posėdžiai priklauso ankstesniam mokesčių reformos etapui, 2025 m. — vėlesniam. Tai skirtingi projektai, tačiau argumentų linija ir tie patys ginčo taškai — neapmokestinamas dydis, išimtys, savivaldybių vaidmuo — pereina iš vieno į kitą.
| Rodiklis | Suma | Kur nuskambėjo |
|---|---|---|
| Surinkta iš NT mokesčio 2024 m. | 16,5 mln. € | 2025-06-16, Seimo posėdis Nr. 59 |
| Prognozė iš nekomercinio NT pagal tuometines ribas | ~9 mln. € | 2025-05-21, Biudžeto ir finansų k. |
| Prognozė iš antrojo turto po reformos | ~18 mln. € | 2025-06-16, Seimo posėdis Nr. 59 |
| Prognozė iš pirmojo būsto prie 450 000 € ribos | ~700 tūkst. € | 2025-06-16, Seimo posėdis Nr. 59 |
| Rizikuojama ES lėšų suma | ~90 mln. € | 2025-06-09, Biudžeto ir finansų k. |
Skaičiai leidžia patikrinti pagrindinį reformos pagrindimą: 2024 m. surinkta 16,5 mln. €, o iš pirmojo būsto po reformos tikimasi apie 700 tūkst. € — prie tuo pačiu metu įvardytos 90 mln. € rizikos dėl neįvykdytų įsipareigojimų. Visi trys skaičiai nuskambėjo posėdžiuose, o ne dokumentuose.
Kiekviena eilutė susieta su posėdžio transkripcija ir laiko žyma vaizdo įraše, tad citatą galima patikrinti per kelias sekundes — įskaitant tai, kas ir kokiu tonu ją ištarė.
Ar norite pamatyti daugiau pavyzdžių?
↑↓ naršyti · Enter pasirinkti
Tai yra tikro atsakymo simuliacija. Mąstymo ir atsakymo generavimo greitis dirbtinai paspartintas. Dirbtinis intelektas gali daryti klaidų – būtinai patikrinkite atsakymus.
Teisės aktai laike – istoriniai, šiandienos, neįsigalioję ir dar nepriimti.
Visi galiojantys ir jau pakeisti įstatymai bei poįstatyminiai aktai (eTAR). Bet kurio straipsnio redakcija bet kuriai datai – tokia, kokia galiojo jūsų sutarties pasirašymo ar įvykio metu.
Registruoti projektai ir pataisos: matote, kas keisis, dar prieš įsigaliojimą.
Posėdžių stenogramos parodo, kodėl norma suformuluota būtent taip ir kas jai priešinosi.
ES reglamentai, direktyvos ir kiti teisės aktai, taikomi kartu su nacionaline teise.
Praktika, kuri parodo, ką ji reiškia realioje byloje.
Visų instancijų bylos ir iš senosios LITEKO, ir iš LITEKO2 sistemos. Paieška pagal prasmę randa bylas, panašias į jūsų situaciją, o ne tik sutampančias raktažodžiais.
EŽTT sprendimai, kuriais remiasi ir Lietuvos teismai, aiškindami žmogaus teisių apsaugą.
VMI, VVTAT, VTPSI, VDI, VPT, MGK, LAGK, LB, VDAI – pozicijos ir išaiškinimai, randami pagal klausimo esmę, o ne dokumento numerį.
Sandoriai ir ryšiai, kuriuos galima tikrinti duomenimis.
Skelbimai, sąlygos ir sutartys vienoje vietoje: kas, ką, už kiek ir iš ko pirko.
PINREG deklaracijos sugretinamos su sandoriais ir pirkimais.
Jūsų jau naudojamoje DI programoje – Teisora prisijungia kaip duomenų jungtis,
o klausiate ten, kur ir įpratę.
Tai nėra dar viena DI aplikacija. Teisoros duomenys jungiasi tiesiai į tą DI programą, kurią jau naudojate.
Naršykite eTAR, lyginkite redakcijas, ieškokite Liteko nutarčių pagal prasmę ir analizuokite geriausią LAT praktiką.
Viešieji pirkimai, interesų deklaracijos, teisės klausimai ir Seimo komitetų kalbos – viskas susieta tarpusavyje.
Sekite jums svarbius teisės aktų projektus, jų svarstymą komitetuose ir rytais gaukite ataskaitas jus dominančiomis temomis.
Video kursai ir medžiaga – visiems vartotojams.
Perkant 4 ar daugiau metinių paskyrų, jūsų komandai suorganizuosime nemokamus nuotolinius AI mokymus.
Palikite savo el. paštą ir informuosime apie artimiausius mokymus.
Arba parašykite info@teisora.lt, paskambinkite +370 684 12313
nuo€5/ sesijai perkant paketą
nuo€29/ mėn. mokant už metus
nuo€24/ vietai / mėn. mokant už metus
Visuose planuose – visa prieiga prie visų šaltinių.
Užklausų turinio nesaugome.